Lietuvos socialdemokratų partija Raseinių skyrius

Nijolė Jonylienė: „Visada žinau, kad jis pasielgs sąžiningai“

Įsukus į Danutės ir Edmundo Jonylų kiemą pirmiausia į akis krenta gausybė gėlių. „Tai Danutės rūpestis, – sako Edmundas ir priduria: – Jei sodiname didesnį medį ar krūmą, visi tariamės, kuri vieta tinkamiausia. Pats sodą pasodinau, kai 1991 m. įsikėlėme į pačių pasistatytą namą.“

Daktaru netapo

„Darbštus buvo vaikas. Nuoširdus, mokantis užjausti, padėti. Ir dabar jis toks,– nusišypso mama Nijolė Jonylienė. – Mudu su vyru norėjome, kad jis daktaru būtų. Tačiau kai jis nusprendė būti inžinieriumi, neprieštaravome.“

„Kad man nuo vaikystės labai nemalonu matyti kraują, – nusijuokia Edmundas.– Tiesa, visi patarinėjo: kartą kitą apalpsi pamatęs kraują, o paskui priprasi. Tikriausiai būčiau pripratęs, bet mane labai traukė technika. Kai baigiau aštuonias klases, tėvams pareiškiau, kad man jau užteks tų mokslų ir kad einu dirbti vairuotoju. Šiaip ne taip tėvai nušnekino baigti vidurinę mokyklą.“

Baigęs vidurinę Edmundas pareiškė, kad mokysis Smalininkų technikume. Tik po ilgo tėvų įkalbinėjimo studijuoti aukštojoje mokykloje pasirinko tuometę Žemės ūkio akademiją. Čia baigė žemės ūkio inžinieriaus mechaniko specialybę.

„Man ir dabar patinka su technika pasidarbuoti. Kadangi ūkininkaujame, turėdamas laisvesnio laiko mielai pats sėdu į traktorių ar sunkvežimį, – sako Edmundas. – Mano pomėgį ir mano anūkas Justinas perėmė. Jam tik dešimt metų, o jau visomis technikos priemonėmis moka važiuoti.“

Akimirkos su šeima

Kėdainių rajone gyvenančiam anūkui Justinui smagiausias užsiėmimas – su seneliu pasisukti po ūkį. „Tai mūsų jaunasis ūkininkas, – nusišypso Edmundas. – Kai dirbu Seime, paskambina man, papasakoja, ką tėvai jau pasisėjo, kas ir kaip auga.“

„Greitai ne prasčiau už agronomą pažins visas kultūras“, – sūnumi pasidžiaugia ir  Kėdainių rajone gyvenanti Edmundo dukra Vaida Žebarauskienė.

Į Kėdainių rajoną nutekėjusi dukra su žentu Vidmantu ūkininkauja, tad su tėvu turi apie ką pasikalbėti. Kartais jai tėvo patirties prisireikia, kartais ji tėvui pataria.

Nors beveik kiekvieną savaitgalį Edmundas iš Vilniaus grįžta į Raseinius, bet tas laikas toli gražu ne šeimai skiriamas. Renginiai, susitikimai, bendravimai su žmonėmis – nė nepajunti, kaip diena ima ristis į naktį. Tad, pasak Edmundo, neretai šeimos pabendravimas baigiasi apie devintą–dešimtą valandą vakaro trumpu susėdimu su Danute prie arbatos puodelio.

„Kai kuriuose renginiuose ir man reikia dalyvauti, – sako D. Jonylienė. – Nelengva būti politiko žmona. Turi viską suspėti. Ir gražia lėle pabūti. Ir visus darbus padaryti. Ir atlaikyti visus keturis namų kampus. Žinoma, Edmundas parvažiavęs kiek gali padeda. Tačiau jo savaitgaliai neretai būna užimti.“

„Iki javapjūtės gal kelioms dienelėms prie jūros nuvažiuosime“, – pasvajoja Edmundas, bet jo svajones greitai nutraukia į kambarį įbėgęs uždusęs Justinas.

„Seneli, laikas kulti“, – anūkas ištiesia jau pribrendusią iš lauko parneštą javo varpą, parodydamas, kad jūrai teks dar lukterti senelio.

dsc01963

Kelias į politiką

„Mamos tėvukas buvo išvežtas į Vorkutą. Prisimenu, jis man pasakė: niekada neik į politiką, nes ta veikla nėra gera, – paklaustas, kas paskatino pasukti politiko keliu, prisimena Seimo narys E. Jonyla. – Niekada ir neturėjau tikslo dalyvauti politikoje ar joje eiti kokias nors pareigas.“

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę E. Jonyla ėmėsi verslo. „Buvo momentas, kai skraidžiau į Turkiją, o parsivežtomis prekėmis prekiaudavome Šiaulių, Mažeikių, Rietavo turguose. Vėliau vadovavau įmonėms. Kadangi nuo gimimo esu raseiniškis, turiu labai daug pažįstamų – mane pradėjo kviesti ateiti į LDDP. Tarybiniais metais buvau įstojęs į partiją, bet prasidėjus Sąjūdžiui ir įvairiems puolimams buvau nusprendęs politikoje nedalyvauti“, – pasakoja Edmundas.

Sutikęs su pažįstamų siūlymu, jis įsijungia į Raseinių rajono politinį gyvenimą. 2000-aisiais išrenkamas į Raseinių rajono tarybą. Tais pačiais metais Edmundas pradeda dirbti Raseinių miesto seniūnu. 2003-iaisiais išrenkamas Lietuvos socialdemokratų partijos Raseinių skyriaus pirmininko pavaduotoju. Tais pačiais metais partijai laimėjus daugumą, E. Jonylai pasiūloma būti rajono savivaldybės meru. „Iki manęs Raseiniuose buvo tradicija keisti merus. Buvo bandyta ir mane nušalinti, bet to padaryti nepavyko. Raseinių rajone labai aktyvi politinė aplinka. Iki šiol esu vienintelis meras, išbuvęs visą kadenciją“, – nusijuokia Edmundas ir apgailestauja, kad, nesuderinus kai kurių įstatymų, įteisinus tiesioginius mero rinkimus, išliko politinių interpretacijų galimybė.

Svarbiausia – žmogus

Nuo 2008 m. E. Jonyla – Seimo narys. Seimo nario manymu, šaliai reikšminga ši kadencija, kai Lietuvos socialdemokratų partija tapo koalicijos dalimi. Per 2012–2016 m. pavyko atkurti naktinės reformos metu sumažintas išmokas, priimti įstatymus dėl neteisėtai sumažintų pensijų ir atlyginimų kompensavimo. Tam buvo skirta 0,5 mlrd. eurų. „Mažindami socialinę atskirtį, inicijavome laipsnišką minimaliosios mėnesinės algos didinimą. Vidutinis darbo užmokestis pakilo 16 proc. Pajamų nelygybę esame užsibrėžę spręsti didindami neapmokestinamąjį pajamų dydį, – partijos planais dalijasi politikas. – Man labai svarbu yra įsiklausyti ir į kiekvieno raseiniškio rūpesčius, todėl daug dirbau, padėdamas spręsti jų problemas.“

Džiaugsmas padėti

O problemos pačios įvairiausios. Kad ir „Regitros“ padalinio steigimas Raseiniuose. Ji rajono žmonėms labai reikalinga, bet nebuvo lengva įtikinti steigti padalinį. Kol kas įmonė pabandys, ar jai ekonomiškai apsimoka toks padalinys. „Manau, raseiniškių lūkesčiai pasiteisins ir „Regitra“ mūsų rajone pasiliks, – naujiena dalijasi E. Jonyla. – Kai jau turi darbo Seime patirties, greičiau ir paprasčiau gali pagelbėti žmonėms. Džiaugiuosi galėdamas tai daryti.“

„Kad ir ką sakytų apie politikus, nors suskausta širdį, bet visada žinau, kad Edmundas dirba sąžiningai ir nuoširdžiai stengiasi padėti kiekvienam žmogui“, – meilės kupinu žvilgsniu sūnų paglosto Seimo nario ir kandidato į Seimą vienmandatėje Raseinių–Kėdainių apygardoje mama N. Jonylienė. „Nors sakoma, kad vyras yra šeimos galva, o žmona – kaklas, bet Edmundo lengvai nepasukiosi. Jis turi savo tvirtą nuomonę, ko ir reikia jo darbe“, – pritaria žmona.

Kėdainiuose gyvenanti dukra Vaida patikino, kad tapęs Seimo nariu Edmundas darbų turės ir ten. „Reikia Kėdainių rajone ir kelius tvarkyti, ir mokyklomis bei darželiais pasirūpinti. Yra ir kitų problemų“, – tėvui priesakų negaili dukra.

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *